Vestuvių tradicijos Maltoje

  • Spausdinti

Malta – sala, viliojanti sužadėtinius ir jaunavedžius iš viso pasaulio. Dalis jų renkasi keliones į Maltą medaus mėnesiui. Tačiau kai kurie šioje saloje ir susituokia. Rojaus kampelį primenančioje Maltoje per pastarąjį pusšimtį metų daug kas pasikeitė. Modernizacija apėmė ne tik technologijas, bet ir senas tradicijas, papročius, prietarus. Vis dėlto vestuvių šioje saloje ceremonija nebūtinai atkartoja europiečiams ar amerikiečiams būdingus papročius. Net šešioliktą amžių siekiančios Maltos tuoktuvių tradicijos gali padėti sukurti išties nepamirštamą reginį.

Jaunųjų beieškant

Kad įvyktų vestuvės, pirmiausia reikia dviejų žmonių – jaunosios ir jaunojo. Tačiau rasti juos nėra taip paprasta. Šiandien maltietės merginos gali džiaugtis pasirinkimo laisve: sprendimą tuoktis lemia jų pačių noras. Tačiau senovėje dukrų likimą lemdavo tėvai. Merginai sulaukus tuotuvėms tinkamo amžiaus, jos motina kieme, šalia namų pastatydavo dubenį su saldumynais. Jis buvo skirtas toli gražu ne kaimynų vaikams palepinti. Tokios vaišės – tai ženklas, kad merginos tėvai pasiruošę derėtis.

vestuves kitur 

Potencialus jaunikis, išvydęs saldumynus šalia trokštamos merginos namų, suskubdavo ieškoti piršlio. Jaunuolis pasirūpindavo ir dainiumi. Trijulė paprastai sustodavo po merginos langais ir, skambant savotiškai serenadai, laukdavo potencialios jaunosios tėvų dėmesio. Šie įsileisdavo svečius į vidų ir išklausydavo, ką gali pasiūlyti vaikinas. Taigi, kaip ir Lietuvoje, dažniausiai sužadėtuvės vykdavo dėl praktinių sumetimų. Beje, dažnai maltietė mergina netgi nežinodavo, su kuo vyksta derybos dėl jos ateities.

Sutarus dėl sužadėtuvių būdavo pasirašomas kontraktas. Po jo vaikinas turėdavo nusiųsti būsimai nuotakai žuvį, kurios nasruose paslėptas auksinis žiedas. Po šio įvykio būdavo surengiama sužadėtuvių šventė. Tik tuomet mergina išvysdavo savo būsimą vyrą ir uošvius. Sužadėtuvių žiedo forma taip pat specifinė: ji turėjo priminti dvi susikibusias rankas. Gavusi sužadėtuvių žiedą maltietė vaikinui įteikdavo nėriniais puoštą nosinaitę. Tuomet būdavo pradedamos organizuoti vestuvės.

Vestuvių diena – su dainomis ir vaišėmis

Išaušus svarbiajam rytui jaunąją pasitikdavo svita. Ją sudarė ne tik artimieji, bet ir muzikantai, dainininkai. Visa procesija, prisidengusi puošniu baldakimu, keliaudavo link bažnyčios, kur vykdavo pagrindinė tuoktuvių ceremonija. Svita nešdavo ir dovanas, skirtas kunigui. Po sutuoktuvių ceremonijos iš bažnyčios išėję naujavedžiai būdavo sveikinami panašiai, kaip ir šiais laikais – apiberiant juos grūdais ir riešutais. Tai – simbolinis sotaus gyvenimo linkėjimas.

vestuves malta

Jaunoji šeima svečius tuomet kviesdavo į antrąją šventės dalį. Ji paprastai vykdavo sode arba namuose. Tačiau erdvės reikėjo daug, nes švęsti susirinkdavo net keli šimtai žmonių. Čia jų laukdavo gausios vaišės, kurių didžiąją dalį sudarydavo saldumynai, ir vynas. Įdomu tai, kad beveik viso vakarojimo metu jaunoji žmona būdavo kitame kambaryje, atskirta nuo vyro. Tik šventės pabaigoje ji prisėsdavo prie bendro stalo, šalia jaunojo, ir netgi gerdavo iš jo stiklinės.

Vakaro linksmybes garantuodavo ne tik svaigus vynas, bet ir smagios dainos, šokiai. Kaip ir šiais laikais, anuomet būdavo įprasta įteikti dovanas. Tačiau svečiai savo džiaugsmo įrodymus įteikdavo tik jaunajai žmonai. Paprastai tai būdavo ūkyje naudingi daiktai. Deja, kartu su svečiais išsiskirstydavo ir patys jaunieji. Žmona į vyro namus atkeliaudavo tik praėjus aštuonioms dienoms po jungtuvių – tačiau čia ji būdavo pasitinkama pompastiškai.

Vestuvės – dar ne viskas

Pasakų pabaiga visiems puikiai žinoma: „Po vestuvių jie gyveno ilgai ir laimingai“. Paprastai ir mūsų šalyje po jungtuvių jaunos šeimos tradicijų paliekamos ramybėje. Tačiau Maltos papročiai apima ir gyvenimą susituokus – tiksliau, pirmuosius santuokos metus. Tuo laikotarpiu jaunasis vyras turi nusivesti savo žmoną bent į dvi dideles šventes.

Viena jų – tai Šv. Gregorijaus festivalis, švenčiamas pirmąjį trečiadienį po Velykų. Kita šeimoms svarbi šventė Maltoje vadinama „L-Imnarja“. Ši didi diena skirta šventųjų Petro ir Povilo kankinystei pagerbti. Vakaro metu daugybė žmonių susirenka tam, kad kartu paragautų triušienos kepsnių ir pasiklausytų šiai progai skirtų liaudies dainų. Beje, viešumoje susituokusias moteris ir našles atskirti buvo nesunku. Jas išduodavo specifinis galvos apdangalas. Paprastai netekėjusios merginos galvas uždengdavo kepuraitėmis ar nuometais, o vilkėdavo pilkšvas sukneles. Ištekėjusioms moterims buvo skirti kitokie apdangalai.

Išvysti tradicines maltietiškas jungtuves galima ir šiandien. Pastaruoju metu tapo gana populiaru organizuoti viešas, turistams skirtas jungtuves. Dalis papročių nepamirštami ir rengiant modernias maltiečių vestuves. Todėl tiek svajojant apie tuoktuves šioje saloje, tiek tiesiog planuojant pažintines keliones rekomenduojama pasidomėti papročiais, paverčiančiais šventę išskirtine. Akivaizdu, kad saliečiai nori išlaikyti Maltos kultūros savitumą. Jis įdomus ne tik gausiems salos svečiams, bet ir patiems gyventojams. Parengė Marina Basangova